Kineziterapija

Kineziterapija - tai gydymas judesiu ir fiziniu veiksniu. Tinkamas judesys – tai natūrali biologinė funkcija gerinanti atramos ir judėjimo aparatą, ŠKS ir kvėpavimo sistemų funkcionavimą, atkuria pažeistų organų funkcijas, koreguoja ligos eigą, padeda prisitaikyti prie didesnių fizinių krūvių.

Kineziterapijos tikslas:

Kineziterapiniais metodais ir priemonėmis sustabdyti patologiją ir siekti atgauti sveikatą ir darbingumą.

Kineziterapijos uždaviniai:

Pažeistų funkcijų normalizavimas, normalių funkcijų palaikymas, įvairių komplikacijų ir kontraktūrų profilaktika, regeneracinių procesų organizme skatinimas, prarastų ir nepataisomai pakitusių funkcijų kompensavimas.

Kineziterapijos metodai:

  • Aktyvi ir pasyvi kineziterapija;
  • Stuburo ir sąnarių mobilizacija;
  • Manualinė terapija;
  • Kineziterapija naudojant elastinio pasipriešinimo gumas (treniruoklį);
  • Kineziterapija naudojant nestabilias platformas;
  • Kvėpavimo pratimai - diafragmos suaktyvinimas ir jos funkcionalumo gerinimas;
  • Stuburo tempimas ant inversijos stalo;
  • Postizometrinė relaksacija siekiant sunormalizuoti raumenų tonusą.

Kineziterapija skirstoma į dvi rūšis:

Aktyvioji kineziterapija:

  • Gydomieji fiziniai pratimai – tai tikslūs raumenų judesiai, kuriuos atliekant nurodoma: pradinė padėtis, judesių amplitudė, greitis, kartojimų skaičius, tikslumas.
  • Gimnastikos pratimai naudojami ugdyti atramos-judamąjį aparatą. Pastarieji dar skirstomi į: bendrojo lavinimo pratimus ir specialiuosius.
  • Taikomieji pratimai: įprastiniai ir natūralūs judesiai, žaidimas ir sportiniai elementai, dozuotas ėjimas ir vaikščiojimas, gydymas padėtimi.


Pasyvioji kineziterapija:

Pasyvioji kineziterapija – tai kai pasyvius judesius atlieka kineziterapeutas.

  • Gydymas padėtimi – kai kūnas pastatomas į antalginę padėtį.
  • Masažas – tai speciali dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma.
  • Tempimas – atliekamas pagal išilginę ašį tarp fiksuotų atskirų kūno dalių su dozuota jėga ir lėtu tempu pagal tam tikrą laiko tarpą.
  • Vibracija – kai rankomis ar aparatu sukeliami mechaniniai svyravimai.


Kineziterapijos procedūros ir dalys 

Kineziterapinės procedūros būna individualios ir grupinės. Jos turi tris dalis: įvadinę, pagrindinę ir baigiamąją. Procedūrų dozavimas vyksta atsižvelgiant: į raumenų grupių kiekį ir dydį, kartojimų skaičių, pratimų atlikimo tempą - greitas, vidutinis ir lėtas (pastarasis nustatomas atsižvelgiant į bendrą ligonio būklę, patologiją, raumenų dalyvaujančių judesyje dydį), ritmą, judesių amplitudę, pratimo atlikimo tikslumą ir sudėtingumą, pastangų dydį, pradines pratimo padėtis, kvėpavimo pratimus, procedūrų emocionalumą.


Informacija atnaujinta: 2018-03-13