Kineziterapija

Kineziterapija - tai gydymas judesiu ir fiziniu veiksniu. Tinkamas judesys – tai natūrali biologinė funkcija gerinanti atramos ir judėjimo aparatą, ŠKS ir kvėpavimo sistemų funkcionavimą, atkuria pažeistų organų funkcijas, koreguoja ligos eigą, padeda prisitaikyti prie didesnių fizinių krūvių.

Kineziterapijos tikslas:

Kineziterapiniais metodais ir priemonėmis sustabdyti patologiją ir siekti atgauti sveikatą ir darbingumą.

Kineziterapijos uždaviniai:

Pažeistų funkcijų normalizavimas, normalių funkcijų palaikymas, įvairių komplikacijų ir kontraktūrų profilaktika, regeneracinių procesų organizme skatinimas, prarastų ir nepataisomai pakitusių funkcijų kompensavimas.

Kineziterapijos metodai:

  • Aktyvi ir pasyvi kineziterapija;
  • Stuburo ir sąnarių mobilizacija;
  • Manualinė terapija;
  • Kineziterapija naudojant elastinio pasipriešinimo gumas (treniruoklį);
  • Kineziterapija naudojant nestabilias platformas;
  • Kvėpavimo pratimai - diafragmos suaktyvinimas ir jos funkcionalumo gerinimas;
  • Stuburo tempimas ant inversijos stalo;
  • Postizometrinė relaksacija siekiant sunormalizuoti raumenų tonusą.


Kineziterapija skirstoma į dvi rūšis:

Aktyvioji kineziterapija:

  • Gydomieji fiziniai pratimai – tai tikslūs raumenų judesiai, kuriuos atliekant nurodoma: pradinė padėtis, judesių amplitudė, greitis, kartojimų skaičius, tikslumas.
  • Gimnastikos pratimai naudojami ugdyti atramos-judamąjį aparatą. Pastarieji dar skirstomi į: bendrojo lavinimo pratimus ir specialiuosius.
  • Taikomieji pratimai: įprastiniai ir natūralūs judesiai, žaidimas ir sportiniai elementai, dozuotas ėjimas ir vaikščiojimas, gydymas padėtimi.


Pasyvioji kineziterapija:

Pasyvioji kineziterapija – tai kai pasyvius judesius atlieka kineziterapeutas.

  • Gydymas padėtimi – kai kūnas pastatomas į antalginę padėtį.
  • Masažas – tai speciali dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma.
  • Tempimas – atliekamas pagal išilginę ašį tarp fiksuotų atskirų kūno dalių su dozuota jėga ir lėtu tempu pagal tam tikrą laiko tarpą.
  • Vibracija – kai rankomis ar aparatu sukeliami mechaniniai svyravimai.


Kineziterapijos procedūros ir dalys 

Kineziterapinės procedūros būna individualios ir grupinės. Jos turi tris dalis: įvadinę, pagrindinę ir baigiamąją. Procedūrų dozavimas vyksta atsižvelgiant: į raumenų grupių kiekį ir dydį, kartojimų skaičių, pratimų atlikimo tempą - greitas, vidutinis ir lėtas (pastarasis nustatomas atsižvelgiant į bendrą ligonio būklę, patologiją, raumenų dalyvaujančių judesyje dydį), ritmą, judesių amplitudę, pratimo atlikimo tikslumą ir sudėtingumą, pastangų dydį, pradines pratimo padėtis, kvėpavimo pratimus, procedūrų emocionalumą.

Vakuminis masažas 

Vakuminis masažas su taurelėmis taikomas sergant kvėpavimo takų ligomis,turint judėjimo sutrikimų,  raumenų spazmų, osteochondrozei,esant nemigai, patiriant stresą. Šio masažo metu stimuliuojant tam tikrus akupunktūrinius taškus galima sumažinti kai kuriuos negalavimus, pašalinti atitinkamas ligas bei pagerinti vidaus organų funkcionavimą. Po vakuuminio masažo procedūrų sumažėja galvos skausmai, pagerėja virškinimas. Po viso kūno vakuuminio masažo atsiranda daugiau energijos bei pagerėja savijauta. Tai efektyvus būdas sumažinti skausmą sprando, kelių, blauzdų ir nugaros srityse. Masažavimas vakuumu padeda atsikratyti įvairių kūno diskomforto būsenų, tokių kaip raumenų sustingimas ar „apsunkusios“ kojos.Kaip ir bet kuri kita masažo rūšis, vakuuminis masažas teigiamai veikia ir paciento psichinę sveikatą: ramina, atpalaiduoja, mažina stresą ir nuovargį, pagerina miegą.


Informacija atnaujinta 2019-04-15