Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Meilės paukščiai čiulba Savarankiško gyvenimo namuose

Dėkojame Nijolei ir Sauliui Gudeliams už širdžiai mielą dovaną, neišskiriamuosius Agapornius – Pepsį ir Fantutę.
Agaporniai – meilės paukščiai, papūgos kurios yra meilės ir ištikimybės simbolis. Jokios kitos papūgėlės taip nėra prisirišusios viena prie kitos, kaip neišskiriamieji.
Vieną kartą susiporavę Agaporniai kartu išlieką visą gyvenimą, net mirus partneriui kitas išlieka jam ištikimas visą likusį gyvenimą.
Sparnuočiai ramina žmogų, teikia žvalumo, optimizmo. Jų melodingas čiulbėjimas teigiamai veikia psichiką, atpalaiduoja, nuima stresą.

Eko basų kojų takas Globos namų kieme

Mūsų senoliai sakydavo, kad pasivaikščioti basam gamtoje yra tiesiog būtina, pasivaikščiojimas basomis stiprina mūsų imuninę sistemą, padeda atsipalaiduoti bei masažuoja pėdose esančias nervines organizmo zonas, kurias spaudžiant ar liečiant tiesiogiai veikiami mūsų organai. Žmogaus galūnėse yra išsidėstę beveik visi biologiškai aktyvūs organizmo taškai.
Tako rengėjai Romualdas, Tatjana ir Ineta teigia, kad pėdų masažas - atpalaiduoja, šalina nuovargį, gerina miegą padeda kovoti su kasdieniu stresu, įtampa, suteikia kūno ir sielos harmoniją.
Tako ilgis 10 metrų, tai visiškai natūralus, gamtos apsuptyje įrengtas pėsčiųjų takas, kuriuo keliaujama tik basomis. Eidami taku po kojomis pajusite kankorėžius, medžio drožles, riešutų kevalus, akmenukus, smėlio smiltis ir kt.
Vaikščiojimas basomis stiprina mūsų imuninę sistemą, padeda atsipalaiduoti bei masažuoja pėdose esančias nervines organizmo zonas, kurias spaudžiant ar liečiant tiesiogiai veikiami mūsų organai. Žmogaus galūnėse yra išsidėstę beveik visi biologiškai aktyvūs organizmo taškai. Refleksoterapija taip pat padeda kovoti su kasdieniu stresu, įtampa, suteikia kūno ir sielos harmoniją.
Eko basų kojų taku džiaugiamės kiekvieną dieną, planuojame kasmet jį prailginti ir atnaujinti.
Kviečiame ir jus dalyvauti sveikatinimo terapijoje ir kartu pasivaikščioti ekologišku basų kojų taku!

Globos namų lauko teritorijoje suprojektuota spalvingoji augalų paletė

Rytų išminčiai sako: diena be gėlių tolygu dienai be saulės!
Sukurta spalvingoji žiedų oazė yra puiki lauko puošmena prie kurios norisi stabtelėti ir nusifotografuoti vėl ir vėl ir ji mus džiugins iki pat pirmųjų šalnų. Kaip teigia socialinė darbuotoja Tatjana, augalų sodinimas bei jų priežiūra yra savotiška terapija - pasaulyje pripažinta, kaip efektingas žmogaus kūno ir sielos gydymo metodas. Puikiai atpalaiduoja, taip pat padeda mažinti įtampą, suteikia sielos ramybę, kai žmogų supa gėlės, jis jaučiasi emociškai pakylėtas, geresnės nuotaikos, ramesnis.
Gėlių terapija pasaulyje taikoma jau ne vieną šimtmetį. Anot mokslininkų, gydant gėlėmis, žmogaus smegenys išskiria tris hormonus – energizuojantį adrenaliną, raminantį melatoniną ir nuotaiką gerinantį seratoniną – įtakojančius gerą fizinę ir dvasinę savijautą. Negana to, žmogaus kūnas sugeria teigiamą gėlių skleidžiamą energiją (ją gėlės tarsi akumuliatorius sukaupia augdamos, o nuskintos atiduoda aplinkai). Skirtingų spalvų gėlės, skleisdamos skirtingas šviesos bangas, gydo tam tikrus žmogaus kūno organus. Jos arba pripildo žmogų trūkstamos energijos, arba sugeria jos perteklių, taip subalansuodamos jo emocinę būklę. O emocinė pusiausvyra, kaip žinia, padeda sveikti.
Žmogaus kūną ir sielą gydo gėlių išvaizda, spalvos ir aromatai:
- Raudonos gėlės suteikia energijos, reguliuoja širdies veiklą, kraujotaką. Taip pat stiprina imunitetą.
- Oranžinės - slopina alergines organizmo reakcijas, teigiamai veikia kvėpavimą, gelbsti sergant depresija, gerina apetitą, raumenų tonusą.
- Geltona spalva gerina smegenų veiklą, skatina mąstymą, padeda sukoncentruoti mintis ir priimti teisingus sprendimus.
- Žalių tonų gėlės teigiamai veikia nervų sistemą, slopina pernelyg dažnus širdies dūžius. Žvelgiant į žalias gėles, apima ramybė, susireguliuoja kvėpavimas. Žalia spalva teigiamai veikia regėjimą, kaulus. Žalios gėlės gėlių terapijoje dažnai pasitelkiamos į pagalbą gydant chroniškas ligas.
- Mėlynos spalvinės gamos gėlės smegenyse stimuliuoja už puikų miegą ir ramybę atsakingo hormono melatonino išsiskyrimą, įtakoja nepriekaištingą skydliaukės veiklą.
- Violetinės gėlės reguliuoja organizmo metabolinius procesus, mažina apetitą, nervinę įtampą.
Gėlių terapija – ne pramanas! Kaip teigia gyventojai, spalvingų žiedų gausa maloniai užburia kiekvieną, tad šią idėją būtinai tęsime ir kitais metais.
 
 
 
 
 

Saldžios vaišės - stiprina draugystę

Sakoma, kad pirmadienis sunkiausia savaitės diena, tačiau mūsų namuose visos dienos žavios, ypač tos - kada sulaukiame svečių.
Dėkojame Šiaulių skautams už saldžias vaišes senjorams.

Gamtos spalvos įkvepia kūrybai

Ilgėja dienos, šyla oras, todėl Savarankiško gyvenimo namų senjorai aktyviai dalyvauja kūrybinėse veiklose, vieni mezga, kiti - neria, aktyviausieji renka gamtines medžiagas.
Mūsų darbštuoliai numezgė, nunėrė ryškiaspalvius krepšius/rankines, kuriais puošiasi Globos namų bendruomenės moterys.
Socialinė darbuotoja Rita kartu su senjorais iš gamtinių gėrybių sukūrė kompoziciją „Pavasaris viską pakeis", ši kompozicija puošia ir džiugina dienos centro Goda stendą.
Gerų orų ir kūrybinių idėjų!

Pasaulinės poezijos dienos minėjimas

Pasaulinę poezijos dieną Savarankiško gyvenimo namų gyventojai paminėjo skaitydami Salomėjos Neries eiles, kurios tiesiog liejosi iš širdies.
Senjorams skaitomos eilės - savotiškas magiškas ritualas, leidžianti mintimis pasiekti tolumą...
Poezijos šaknys randamos liaudies šokiuose, mat, ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai ir šokant. Taip žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo.
Seniausiais poetais laikomi Homeras, Heziodas, Pindaras. Jų poezija pasakoja apie dievus, dievų valdomus žmones. Manyta, kad poetas kuria „švento pamišimo“ apimtas, įkvėptas mūzos.
Ankstesniais laikais poetas buvo laikomas dievišku aiškeriagiu, pranašu, pasakojančiu apie Dievus

Gera mėgautis bičiulių draugija, gražių žiedų apsuptyje

Pirmieji gėlių žiedai - laimės būseną, bundančios gamtos spalvų grožį atskleidžia kovo mėnesį.
Pavasario pradžią skelbia ne tik kvapnūs žiedai, čiulbantys paukščiai, bundantys augalai, bet ir žavioji mūsų namų kavinukė "Tarp žiedų".
Kavinukės aplinka: kvepiantys krokai, narcizai, hiacintai, senjorų rankų darbo darbeliai, keramikinės fėjos – tikra atgaiva akims ir sielai.
Nors kavinė atidaryta minint Tarptautinę moters dieną, tačiau ir toliau nuolat suburia Globos namų bendruomenę gardžios kavos puodeliui, juokui, muzikos klausymui ir maloniam pašnekesiui.
Branginkime ir vertinkime akimirkas leidžiamas drauge!

Pasaulinės žemės dienos minėjimas

Kiekvienais metais kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena – astronominis pavasaris. Kovo 20-oji Pasaulinė Žemės diena paskelbta neatsitiktinai, šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.
Savarankiško gyvenimo namų senjorai, kartu su socialine darbuotoja Tatjana, siekdami prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo, naudojant apsaugines pirštines, plastiko detales, sukūrė dekoraciją „Žemė likimas – mūsų rankose“.
Specialistė pabrėžia, kad mus supančioje aplinkoje gausu „antram gyvenimui“, net meno kūriniams tinkamų daiktų, todėl saugokime save ir mus supančią aplinką

Bunda pavasaris Savarankiško gyvenimo namuose

Minint Tarptautinę moters solidarumo dieną, Savarankiško gyvenimo namų gyventojai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose puošiant ne tik namų interjerą kuriant „Žiedų jūrą“, bet ir gaminant saldų skanėstą bei atsipalaiduojant gražioje ir jaukioje aplinkoje pilnoje gėlių žiedų.
Kūrybinėse dirbtuvėse „Pavasaris bunda“ gaminome gėlių žiedų kompoziciją, kurios pagrindinė spalva – geltona, simbolizuojanti šviesą, bundančią gamtą ir moteriškumą.
Moters dienos šventę paminėjome skaitydami poeziją, skanaudami džiovintas slyvas šokolade prie kavos puodelio bei grožėdamiesi jaukia namus primenančia atmosfera.
Minėdami kovo 11 – ąją, gaminome laisvės vėjo malūnėlius, skleisdami žinią apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę

Šv. Agotos duona – apsauga nuo nelaimių

Tradiciškai savo pagrindinį maistą – duoną – mūsų protėviai garbino Vasario 5-ąją. Tądien visuose namuose pasklisdavo kepamos duonos aromatas, buvo imamasi duonos aukojimo apeigų. Ši sena lietuvių šventė, užgimusi dar pagonybėje, vėliau, jau krikščioniškaisiais laikais, imta tapatinti su Šv. Agotos vardinėmis, o duona pradėta šventinti bažnyčiose. Parsinešta iš maldos namų duonelė laikyta namų palubėje, gabalėlis jos taip pat būdavo įkasamas po namo pamatais arba padedamas ant krosnies – kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Apskritai laikyta, kad Šv. Agotos duona apsaugo nuo visokiausių negandų – gaisrų, vagysčių ligų…

Šv. Agotos duonos pagalba būdavo atkerimi blogosios akies nužiūrėti žmonės ir gyvuliai. Nužiūrėtomis laikytoms karvėms prie ragų būdavo pririšamas drobinis maišiukas su šventintu duonos gabalėliu, o einant į mišką uogauti ar grybauti, į kišenę taip pat visuomet įsikišama Šv. Agotos duonelės: juk ji apsauganti nuo gyvačių įgėlimo. Drobiniu skudurėliu, suvilgytu vandeniu, kuriame mirko šventintos duonos riekelė, gydytos odos ir akių ligos. Ne viena mama, išleisdama sūnų į armiją (ar dar blogiau – į karą), į jo drabužį įsiūdavo pašventintos duonos gabalėlį, kad šis saugotų jos vaiką nuo priešo kulkos. Jei namuose kildavo gaisras, žmonės apnešdavo Šv. Agotos duoną aplink trobesį ir mesdavo jį į ugnį, kad ši nurimtų…

O ir šiandien, vykdami į keliones, dažnai įsikišame į turistinį krepšį šventintos duonos, tikėdami, kad ji apsaugos nuo vagysčių ir kitų nelaimių. Vairuotojai jos vežiojasi savo mašinose, jūreiviai – laivuose.

Penktadienį Šv. Agotos duona buvo šventinama Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose.