Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose senjorai – kaip bajorai, pas mus netrūksta žavingų asmenybių ir įdomių pramogų.

 

Ar kada nors susimąstėte, kodėl paminėjus purpurinę spalvą, sąmonėje iškyla didingi praėjusių amžių karalių ir karalienių, imperatorių ar dvasininkų paveikslai, kodėl ji taip glaudžiai susijusi su aukšta kilme, prabanga, turtais, o kartu ir su šventumu? Purpurinės popietės dalyvių klausia socialinė darbuotoja Tatjana.

 

Prie purpurine spalva dekoruoto pietų stalo Savarankiško gyvenimo namų išminčiai vaišinosi žaviosios Gražinos gamintomis vasarinėmis ridikėlių salotomis ir klausėsi istorinių pasakojimų apie imperatorius menančius laikus.

Tyro purpurinė – viena seniausiai ir geriausiai žinomų purpuro spalvų pasaulio istorijoje. Ji taip vadinama dėl to, kad dažai šiai spalvai buvo išgaunami Tyro ir Sidono miestuose, Senovės Finikijoje (dabartiniame Libane).

 

Finikiečiai purpurą gamino nuo seniausių laikų – manoma, kad maždaug nuo 1600–1500 m. pr. Kr. Pagal kai kurias teorijas būtent dėl purpurinių dažų graikai finikiečius vadino „phoinikes“, arba „purpuriniais žmonėmis“. Iš čia kilo ir pats Finikijos pavadinimas – tai kraštas, kuriame gyvena purpuriniai žmonės.

 

Purpurinės spalvos gamyba buvo labai sudėtinga, ilga ir brangi. Finikiečiai ją išgaudavo iš jūros pilvakojų moliuskų – purpurinių mureksų. Vienam gramui dažų pagaminti reikėjo net 9 tūkstančių moliuskų!

 

Nuo pat Egipto, Senovės Romos ir Persijos laikų purpuras siejamas su karaliais, imperatoriais ir aukščiausiojo luomo dvasininkais. Ir ne be reikalo – šie dažai buvo tokie brangūs, kad dėvėti purpuro rūbus galėjo sau leisti tik patys turtingiausieji ir galingiausieji. Šia spalva dažytais rūbais vilkėjo Aleksandras Makedonietis, įtakingi Romos imperijos valdovai. Tiesa, kartais net ir jiems ši spalva buvo per brangi. III a. po Kr. Romos imperatorius Aurelijus neleido savo žmonai pirkti šilkinio šalio, dažyto purpuru, nes jo svorio kaina prilygo auksui.

 

Purpuras sietas ir su aukšta kilme. Senovės Romos imperatorienės gimdydavo „purpuriniame kambaryje“ – iš čia kilęs imperatorių apibūdinimas „porphyrogenitus“, reiškiantis „gimęs purpure“. Taip buvo pabrėžiamas skirtumas tarp kilmingų imperatorių ir tų imperatorių, kurie valdžią užgrobdavo politinių intrigų keliu ar karine jėga.