Rytais, kada rasos lašeliai papuošia voratinklių gijas, o gamta dažosi skirtingais geltonais atspalviais – džiaugiamės paskutiniais saulės spinduliais.

 

Šiandien, Stacionarios globos ir slaugos padalinyje minime Bobų vasaros šventę, kurioje mėgaujamės vasariniais desertais, šviežių uogų kokteiliais, spalvingais aksesuarais nepaleisdami vasaros šėlionių ir gražių prisiminimų.

Vis dėlto, kuo gi tos „bobos" nusipelnė atskiro metų laiko?

 

Vienas iš populiarių Bobų vasaros pavadinimo kilmės variantų teigia, kad tai paskutinės metų dienos, kai moterys gali pasišildyti saulėkaitoje. Tai laikotarpis, kai beveik visi žemės ūkio darbai pasibaigia ir moterys pradeda kone visą dėmesį skirti namų buičiai.

 

Kita šios sąvokos kilmės versija apipinta mistikos, pagal ją, žodis „boba“ paprastai reiškia seną ar bent jau pagyvenusią moterį, kuriai neretai priskiriami tam tikri gebėjimai ar galios. Kadangi Bobų vasaros metu oras neįtikėtinai atšyla ir tampa beveik vasariškas, tai galėjo būti siejama su antgamtišku „senų bobų“, žiniuonių, gebėjimu kažkaip grąžinti vasarą, kad žmonės galėtų bent trumpai pasidžiaugti prieš ateinančias šalnas.

 

Galiausiai tautosakininkų ir filologų teigimu, Bobų vasara susijusi ne su „bobomis", o su „bobais“ – taip liaudiškai buvo vadinami tie didoki vorai, rudenėjančiose pievose mezgantys besiplaikstančius voratinklius.

 

Šiemet Bobų vasaros orai mus lepina, džiaukimės besikeičiančia, rudenėjančia gamta !