Ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį švenčiamos Joninės – paslaptinga, stebuklinga, papročiais ir tradicijomis turtinga šventė, kuri Lietuvoje dar vadinama Rasos arba Kupolės diena.
Senovės lietuviai Rasos šventės rytą pasirodžiusią rasą laikė antgamtine jėga, kuri, kaip manyta, suteikdavo gyvybės ir sveikatos tiek augalijai, tiek gyvuliams, tiek žmonėms.
Šiais laikais žmonės tiki, kad kai kurie papročiai Joninių – Rasos šventės dieną turi magiškų galių, todėl gausiai susirinkusi Šiaulių miesto savivaldybės globos namų bendruomenė, sveikindama Jonus ir Janinas, siekdama geros sveikatos ir bendrystės skanavo lietuvišką medų, iš vieno duonos kepaliuko laužė duoną atsigaivindami naminės giros gėrimu.
Tikima, kad Joninių – Rasos šventės metu būtini laimę šaukiantys burtai, todėl į mūsų šventę užsuko žavioji laimės šauklė – burtininkė Zuzana, jos krepšelyje slėpėsi: nauja meilė, auksinė sveikata, draugystė, pinigai, kelionė, svajonių išsipildymas – visas šias dovanas viešnia išdalino Globos namų bendruomenės nariams.
Joninių vainikas ir jo pynimo tradicija taip pat turi magiškų galių, mat kiekvienas augalas turi savo energiją. Kruopščiausios Globos namų moterys, Joninių šventės rytą pynė vainikus, kuriuos puošė ąžuolo lapais ir lauko gėlėmis.
Krupščiai nupintais vainikais puošėme Jonų ir Janinų galvas, linkėdami jiems ąžuolinės tvirtybės ir ilgų gyvenimo metų. Labai džiaugiamės, kad šiemet turime net 7 Jonus ir Janinas!!!
Joninių – Rasos šventės metu svarbus vienas paprotys – paparčio žiedo ieškojimas, tikima, kad žmogus, atradęs paparčio žiedą, įgyja ypatingų visa ko matymo žinių. Šiais metais paparčio žiedo ieškojome ilgai, mat jis pražydęs raudona spalva pasislėpė po spygliuočio krūmelio šakomis ir tik užsispyrusi senjorė Birutė jį sugebėjo surasti.
Joninių – Rasos šventę užbaigėme skambant bendruomenės moterų dainoms, skanaudami gardų Joninių tortą ir skanius sumuštinukus su naminiu sultiniu, kuriuos šventės dalyviams paruošė darbščiosios Globos namų specialistės Alma ir Diana.